- išgarbinti
- išgárbinti vksm. Gražiomi̇̀s kalbomi̇̀s išgárbino jubiliãtą.
.
išgarbinti
Look at other dictionaries:
išgarbinti — 1 išgarbinti tr. 1. išgirti, išaukštinti: Enskys savo poniškus išgarbino jaučius K.Donel. 2. prk. išniekinti, iškeikti: Jis mane išgarbino išgarbino, net baisu klausyt Dglš. Jis visaip jį išgarbino, išplūdo Pn. garbinti; išgarbinti; nugarbinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgarbinti — 2 išgarbinti tr. išgabenti, išdanginti: Svečius jie jau šiandien išgarbino Trgn. Kur dabar išgarbinai visus krėslus? Jrb. Išgarbink tu jį lauk, kam jis čia triukšmą kelia! Gž. Reikia muses išgarbinti iš gryčios Nj. | refl. intr., tr.: Jau mūs… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšlovinti — tr. J, FrnW 1. Sut, N, NdŽ, KŽ išgirti, išgarbinti. 2. Jzm, Skr iron. išbarti, iškoneveikti; apšmeižti, apkalbėti: Taip negražiai apšlovino aną Krš. Jūs visą svietą musėk apšlovinot taip ilgai pleškėdami (plepėdami) Vdk. Kaimynai apšlovins… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgarbinti — 2 atgarbinti tr. atgabenti, atkraustyti: Atgarbino visą maišą bulvių Snt. | refl. tr., intr.: Atsigarbink čia stalą ir rašyk Slv. Katė su visais kačiukais jau atsigarbino iš daržinės Jž. garbinti; atgarbinti; įgarbinti; išgarbinti; nugarbinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
garbinti — 1 garbinti, ina, ino tr. 1. duoti garbę, girti, aukštinti; gerbti: Jį ligi gyvą garbino, jį ir numirusį garbina J.Jabl. Garbinu laisvą marių platumą S.Nėr. | Briedis savo aukštus ragus garbino, o per daug laibas kojas peikė (ps.) S.Dauk. Tuokart… … Dictionary of the Lithuanian Language
išaukštinti — tr. 1. aukštai iškelti: Rankas išaukštinęs, kryžių kole nunešiau an kapų, tai visas suprakaitavau Ml. Tu valdai kalnus išaukštintus brš. 2. išgirti, išgarbinti: Už pasidarbavimą jį išgyrė, išaukštino per susirinkimą Gs. Kas pats pasiniekina, to… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgarbstyti — tr. išgirti, išgarbinti: Tu išgarbstei mane giesme rš. garbstyti; apgarbstyti; išgarbstyti; pagarbstyti; sugarbstyti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
iššlovinti — tr. KŽ suteikti šlovę, didelę garbę. ║ Sut, Tat, N, NdŽ išgarbinti, išgirti, išliaupsinti: Paskui išgyrė, iššlovino jį (ps.) Pjv. Gintautas sėdėjo pirmoje vietoje už stalo ir jį pirmą rabinas iššlovino Vaižg. O, kryžiau neiššlovintas, būk iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugarbinti — 1 nugarbinti tr. 1. pagirti, pašlovinti: Kurį teip nugarbino ir numylėjo MP68. 2. prk. prakeikti, suniekinti: Aš jį nugarbinau, t. y. prakeikiau J. Tai būsiu nuvarginta, tai būsiu nugarbinta Tvr. garbinti; išgarbinti; nugarbinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
